Spalio 4-ąją, kai pasaulyje minima šv. Pranciškaus, arba gyvūnų globos diena, mus pakvietė į svečius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Pakvietė atvykti ne vienus, o su savo terapiniais šunimis…
Tikrai nedažnai šioje valstybinėje įstaigoje, įsikūrusioje sostinės Siesikų gatvėje, galima pamatyti šunų, o terapiniai šunys čia išties lankėsi pirmą kartą…
„Kaniterapija: mitai ir tikrovė“ – tokią temą pasirinko paskaitos lektorė, Kaniterapijos asociacijos viceprezidentė, kaniterapeutė Daiva Kvedarienė, o jai „talkino“ terapiniai šunys – auksaspalvė retriverė Rėja ir Labradoro retriverė Amber.
„Vos prisijaukinę šunis žmonės juos „įdarbino“. Šunys nuo seniausių laikų dirbo įvairius darbus, o šiandien jie kaip niekad anksčiau yra labai arti žmogaus. Jie – mūsų kompanionai“, – tokiais žodžiais paskaitą apie kaniterapiją pradėjo D. Kvedarienė.
Viena naujausių šuns panaudojimo sričių dabar yra kaniterapija. Kadangi tai gana nauja sritis, todėl dar vis apipinama „legendomis“, nepagrįstais teiginiais.
„Nors ir labai idealizuotume šunis bei šunų poveikį žmonių savijautai, turime remtis moksliniais tyrimais“, – sakė pranešėja. Ji išvardijo fiziologinį ir psichologinį terapinių užsiėmimų su šunimis poveikį, kuris pagrįstas mokslinių tyrimų rezultatais.
Iš psichologinių aspektų tai būtų sumažėjęs žmogaus nerimas, depresija, vienišumo jausmas. Padidėjęs savęs vertinimas. Pakitęs skausmo pojūtis ir kita.
D.Kvedarienė taip pat papasakojo, koks būna fiziologinis užsiėmimų su terapiniais šunimis poveikis. Tai sumažėjęs kraujospūdis, pagerėjęs širdies darbas ir žemesnis pulsas, pakitusi kūno temperatūra. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į hormonų pokyčius žmogaus organizme – kinta kortizolio, adrenalino, noradrenalino kiekis; aktyviau gaminamas dopaminas (neuromediatorius, „laimės“ hormonas, kuris „atsako“ už pasitenkinimo būseną, svarbią veiklos motyvacijai, mokymuisi). Taip pat suaktyvėja endorfinų (skausmo malšinimas, „euforijos“ hormonas), oksitocino („meilės“ hormonas, sukelia prieraišumo jausmą, skatina pasitikėjimą, mažina norą konfliktuoti) gamyba.
Pranešėja pateikė ir kaniterapijos įdomybių. Vienas tokių faktų yra tas, kad analogiškos fiziologinės reakcijos vyksta ir šuns organizme, todėl šuns ir žmogaus bendravimo nauda yra abipusė.
Klausytojams įsiminė ir ta paskaitos dalis, kai buvo „griaunami“ kaniterapijos mitai. „Šuo – terapeutas, keturkojis „gydytojas“. Šuns glostymas, apkabinimas jau yra kaniterapija. Kaniterapijai tinka tik retriveriai ir panašių veislių šunys. Mano šuo draugiškas, jis tikrai tinka kaniterapijai. Terapiniai šunys turi būti ramūs ir lėti. Jeigu šuo išlaikė terapinio šuns egzaminą, jis puikus terapinis šuo visam laikui. Kaniterapija „gydo“! Terapinis šuo „neturi dantų“, – tai tik dalis kaniterapijos mitų, kuriuos buvo suspėta aptarti.
„Paskaita buvo labai naudinga, daug įdomios informacijos, o jau šuniukų nuostabumas… Linkime jūsų kolektyvui nenuleisti rankų ir tęsti kilnius darbus“, – mums palinkėjo VMVT darbuotojai.
A.Staskevičienės nuotr.