Ar intelekto sutrikimų turinčių žmonių kasdienybę gali praskaidrinti susitikimai su terapiniais šunimis? Jei taip, kokius „namų darbus“ atlieka Kaniterapijos asociacijos nariai, planuodami tokius susitikimus.
Svarbu kuo daugiau žinoti
Pirmiausia kalbamės su specialistais, kurie gydo ir prižiūri intelekto sutrikimų turinčius žmones – turime kuo daugiau sužinoti apie pažintines tokių žmonių funkcijas, elgseną, sutrikimo pobūdį. Po to kartu su specialistais planuojame vienkartinius susitikimus arba tęstinius užsiėmimus.
Numatome tikslą: ar sieksime pažadinti intelekto sutrikimų turinčio žmogaus domėjimąsi aplinka, kaip ir į kokią veiklą įtrauksime, ką lavinsime, kaip suteiksime gerų emocijų.
Pasirūpiname raštiškais artimųjų arba globėjų sutikimais, įstaigos bei VMVT leidimais, o įstaiga savo ruožtu domisi, kokius mokymus baigė kaniterapeutai arba kaniterapijos asistentai, ar terapiniai šunys išlaikė egzaminus, ar turi galiojančius pažymėjimus (įskaitant šunų sveikatos pažymas).
Prieš pradėdami darbus, kaniterapeutas arba kaniterapijos asistentas apžiūri patalpas, kur vyks užsiėmimai. Pasidomi, kokia grindų danga (parketas, keraminės plytelės ir kitokia slidi danga netinka); ar nėra pašalinių dirgiklių (pereinama patalpa, dažnai varstomos durys, triukšmas, netinkamas apšvietimas); ar yra galimybė greit išvesti šunį į lauką; ar yra atskira, bent nedidelė erdvė – ramus kampelis šuniui pailsėti.
„Šuo patiko, nes… gražus“
Terapiniai šunys intelekto sutrikimų turintiems žmonėms gali atskleisti bent mažytę dalelę pasaulio įvairovės: supažindinti su skirtingais daiktais (įvairūs paviršiai, spalvos, formos, faktūros), pažadinti dėmesį, paskatinti atlikti kad ir menkiausią užduotį.
Tinkamai paruoštas terapinis šuo kartu su specialistais gali ne tik praplėsti mažo pasaulėlio ribas, bet ir suteikti džiugių emocijų, sumažinti įtampą.
Be abejo, svarbiausia atsižvelgti į intelekto sutrikimų turinčių žmonių poreikius ir galimybes. Svarbu būti geranoriškiems, atidiems, kantriems, pasiruošti galimiems netikėtumams.
Terapinio šuns vedlys turi turėti pakankamai žinių, o jo terapinis šuo turi būti išskirtinai dėmesingas, švelnus ir kantrus. Šuns išvaizda turi būti patraukli, maloni, nes intelekto sutrikimų turintys asmenys dažnai turi įvairių baimių. Šuns išvaizda juos gali išgąsdinti.
Po užsiėmimo teko išgirsti: „Šuo patiko, nes… gražus”. Suprantama, grožį kiekvienas suvokia savaip, tačiau mažesnius šunis ir šunis, kurių išvaizda meilesnė, intelekto sutrikimų turintieji priima geriau.
Šuniui bendraujant su intelekto sutrikimą turinčiu žmogumi, vedlys visada atidžiai stebi ir „skaito“ šuns siunčiamus signalus. Numato kelis ėjimus į priekį. Rūpinasi ne tik intelekto sutrikimą turinčio žmogaus, bet ir terapinio šuns gerove.
Ar Kaniterapijos asociacijos nariai su savo terapiniais šunimis veda užsiėmimus intelekto sutrikimų turintiems asmenims? Taip, tęstiniai užsiėmimai, turintys aiškią struktūrą ir periodiškumą, vyksta dviejose Vilniaus įstaigose, taip pat pagal galimybes organizuojami ir vienkartiniai susitikimai.
Daugelyje pasaulio šalių kaniterapijos komandos kartu su savo terapiniais šunimis imasi šios nelengvos, tačiau labai reikalingos veiklos.
Štai Italijoje, Livorno miesto bendruomenė „Casa Madonna del Lavoro“ vykdo švietimo ir medicinos projektą intelekto sutrikimų turintiems žmonėms. Taikoma fizioterapija, kaniterapija, hipoterapija, hidroterapija: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/-/65730.
Apie kitus projektus:
http://dogtime.com/dog-health/general/20839-pet-therapy-and-human-mental-health-issues
Karinos Granat nuotr.