„Jeigu tai būtų knyga, ji kvepėtų, kaip kvepia geriausias draugas. Ji būtų švelni ir į mus žiūrėtų didelėmis skvarbiomis akimis, o jos puslapius margintų letenėlių atspaudai“, – tokie žodžiai kovo 30-osios vakarą skambėjo Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje.
Iš visos Lietuvos susirinkę vaikiškų knygų kūrėjai – rašytojai, poetai, iliustratoriai, vertėjai, leidėjai – dalyvavo IBBY Lietuvos skyriaus organizuotose iškilmėse – Geriausių 2018 metų vaikų ir paauglių knygų apdovanojimų ceremonijoje.
Vinco Aurylos premijai už vaikų literatūros tyrinėjimus, sklaidą ar skaitymo skatinimo veiklą buvo nominuota ir Kaniterapijos asociacija.
Pirmą kartą šio renginio istorijoje atsiimti premijos atlapsėjo… šuo. Auksaspalvis retriveris Gongas, o kartu su juo ir Veslava Citovič – Rul bei Rasa Kardaitė – Vėlyvienė, projekto „Skaitymas su šunimi“ dalyvės.
Be abejo, ši nominacija skirta visiems Kaniterapijos asociacijos nariams, entuziastams, kurių dėka nauja veikla prigijo mūsų šalies bibliotekose.
Vaikus į knygų pasaulį vedė terapiniai šunys Goja, Rėja, Mona, Gongas. Ir tai vyko ne vien Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Projektas „Skaitymas su šunimi“ startavo Trakų r. viešosios bibliotekos vaikų lit. skyriuje, kai Sigrida Rupšytė – Paleičikė kartu su savo terapiniu šunimi, auksaspalve retrivere Goja, daugiau kaip prieš 3 metus pradėjo lankyti jaunuosius Trakų skaitytojus.
Kad išdrįstume imtis naujos, mažai žinomos veiklos, pirmiausia baigėme specialius mokymus.
Skaitymo su šunimi pagrindų mus mokė Estijos kaniterapeutų sąjungos prezidentė Maarja Tali. „Skaitantys“ šunys Estijos bibliotekose jokia naujiena, greičiau – tradicija, daugelyje šios šalies bibliotekų įrengti skaitymo lopšiai, kur vaikų laukia pačios įdomiausios knygos ir patys draugiškiausi šunys. Estijos kaniterapijos specialistai, kaip ir Kaniterapijos asociacijos nariai, šią veiklą patiki tik specialius egzaminus išlaikiusiems šunims ir mokymus baigusiems vedliams.
„Vis dar sunku patikėti, kad ir nemokant vaikai mokosi. Kad buvimas su šunimi juos skatina toliau skaityti. Kad kartais nereikia nieko daryti, tik pasitikėti vaiku. Kad tai, kaip ir ką vaikas daro savo ritmu, yra labai gerbtina ir priimtina, – sako terapinio šuns, lygiaplaukės retriverės Monos šeimininkė Rasa Kardaitė-Vėlyvienė. – Kai šuns letena, uždėta ant knygos lapo, neišgąsdina vaiko (oi, kas dabar bus? gal bars? gal negalima?), bet sukelia juoką, o knyga skaitoma toliau, švelniai tą letenėlę liečiant, atrodo, matai tą paslaptingą jungtį: vaikas – knyga – šuo.“
Vinco Aurylos premijos tekste parašyta lakoniškai, bet labai taikliai: „Už savanorišką veiklą Lietuvoje stiprinant vaikų skaitymo įgūdžius ir empatiją gyvūnams, pasitelkus mokslu grįstą tarptautinę praktiką“. Šie žodžiai mus įpareigoja, nes jie – apie atsakomybę, apie aukštus standartus ir, jei atidžiai skaitėte premijos tekstą, apie meilę ir pagarbą gyvūnams.
„Ar kas nors apibrėžė galimų Nacionalinės bibliotekos lankytojų kojų skaičių? Ar užsiminė apie uodegas? Žinoma, ne. Todėl – ir dar todėl, kad esame pažadėję lankytojams plačiai atsiverti naujovėms ir pažangai – Keturkojis bibliotekoje! Maža to, jis ateina ne tingiai šildyti knygas vartančios šeimininkės kojų. Šunys čia padės vaikams mokytis skaityti, lavinti kalbą ir įveikti skaitymo baimę“, – rašoma Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos tinklapyje, kai, prieš registruojant naujas skaitytojų grupes, Kaniterapijos asociacijos žmonės kviečia vaikus ir jų tėvelius iš pradžių susipažinti su skaitymo projektu bei šunimis. Bendradarbiaujama, iš anksto numatant daugelį dalykų, o šiandien sakome nuoširdų ačiū Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriui, bibliotekoms bei kūrėjams, nes jūsų dėka kartu su mažaisiais skaitytojais mes turime KĄ ir KUR skaityti.
Guodos Kavaliauskaitės nuotr.