Gyvūnus mylintys ir juos laikantys žmonės savo augintiniais rūpinasi visada, ne vien minėdami spalio 5-ąją, Pasaulinę gyvūnų globos dieną. Gyvūnai augintiniai yra šeimos nariai, ištikimiausi mūsų draugai, mokytojai. Nemažai jų, praėję tam tikrą parengimą ir išlaikę būtinus egzaminus, dalyvauja gyvūnų asistuojamose veiklose, terapijoje. Mūsų pareiga pasirūpinti, kad ištikimieji pagalbininkai gerai jaustųsi, nepavargtų ir visada noriai dalyvautų terapinėse bei edukacinėse veiklose.
Laikantis tarptautinių standartų, terapinis šuo per savaitę neturėtų dirbti daugiau kaip 12 valandų, be to, 2 dienas iš eilės jis išvis neturėtų dalyvauti terapinėje veikloje.
Per dieną terapinis šuo gali dalyvauti ne daugiau kaip 2-4 užsiėmimuose. Vieno užsiėmimo trukmė – ne ilgiau kaip 30-45 min.
Šuns gerove besirūpinantys kaniterapijos specialistai terapinį arba edukacinį užsiėmimą turi suplanuoti taip, kad šuo aktyviai jame dalyvautų maždaug 15 minučių, o vėliau taptų „statistu“, veiklų „motyvatoriumi“. Taigi, likusį užsiėmimo laiką šuo išlieka terapinės komandos nariu, tačiau užsiėmime dalyvauja pasyviai (šuniui neliepiama atlikti kokias nors užduotis; geriau, jeigu prie jo nesiliečiama; saugioje, ramesnėje vietoje jis gali prigulti, ramiai pabūti).
Tarp užsiėmimų būtina ilgoji pertrauka, kai šuo pusvalandžiui ar ilgesniam laikui išvedamas į lauką (jei nėra galimybių – į atskirą patalpą). Atskirai nuo visų su šunimi ramiai bendraujama, vengiama pašalinių dirgiklių, leidžiama pažaisti su mėgstamu žaisliuku ir pan.
Ir turbūt net neverta priminti, kad terapinis šuo turi gyventi šeimoje – vedlio namuose, kur atsakingai rūpinamasi jo emocine bei fizine sveikata, gerove, užsiimama ugdymu, kur jis yra mylimas ir gyvena visavertį gyvenimą.
Daugiau apie terapinius šunis: https://www.kaniterapija.eu/post-phppost4110actionedit/
Vėtrės Antanavičiūtės nuotraukoje – terapinis šuo Kia grupinio užsiėmimo metu